Bjaurūs tėvai šiandien – laimingi ir dėkingi vaikai rytoj 

Taip jau yra – geri dalykai lengvai neatsitinka. Taip ir gerais tėvais tapti sunku. Taip sunku, kad bus momentų, kai vaikai ims tėvų nemėgti, kaltinti, galvoti, kad kitų tėvai geresni... Gal net pasakys: „nekenčiu tavęs“.

Kaip galime padėti neturinčiam draugų vaikui?

Specialistai vieningai sutaria, jog ikimokyklinio amžiaus vaikams labai svarbi bendraamžių draugija. Ilgainiui draugystė tampa vis gilesnė ir prasmingesnė. Mokyklą pradėję lankyti vaikai susiranda pirmųjų tikrų draugų, su kuriais leidžia laisvalaikį. Dar daugiau draugystė reiškia paauglystės metais: 12-16 metų jaunuoliams svarbiausiais autoritetais tampa nebe mama ar tėtis, o draugai. Tik jų nuomonės paisoma ir jų žodžiai priimami už gryną pinigą. Juk suaugusieji nieko neišmano, tiesa? O tėvams toks požiūris, aišku, patinka tikrai ne visada. Tačiau psichologai šiuo klausimu vieningi kaip niekad: bet kokiu atveju geriau, jei vaikas leidžia laiką su bendraamžiais nei sėdi namie.

Vaikas – ne paltas – antro tokio nenusipirksi ...

Jei namie turite daugiau kaip 100 knygų, esate įgijęs aukštąjį išsilavinimą, mėgstate skaityti, tai ir jūsų vaikų mokymosi rezultatai bus geresni, rodo tarptautiniai tyrimai.

Kuo aukštesnį tėvai turi išsilavinimą, tuo aukštesnio siekia ir vaikai, tuo aukštesnius rezultatus mokykloje jie demonstruoja.

 

Tyrimai rodo, kad labiau išsilavinę tėvai stipriau skatina vaikus išsilaikyti savo socialinėje grupėje arba pakilti į aukštesnę. 

Tėvų profesija taip pat turi tiesioginę sąsają. Jeigu tėvas ar motina yra kurios nors profesijos specialistai, savo srities profesionalai, nebūtinai susiję su vaikų ugdymu, švietimu, tai vaikų rezultatai irgi aukštesni.

Jeigu nusikeikė jūsų vaikas...

Jeigu vaikas ima keiktis, tai pirmiausia išsiaiškinkite, kur jis prisirankiojo negražių žodžių. Gal iš jūsų pačių? Jeigu taip, tai labai atsiprašykite vaiko, susitarkite, kad nuo šiol abu tokių žodžių nevartosite. Tarkitės ir tuo atveju, jeigu žodis buvo išgirstas iš kitų žmonių (būtų šaunu įtraukti į susitarimą ir juos). Tegul susitarimas būna labai rimtas, tegul tai būna lyg slapta draugija, kurios viena iš taisyklių yra nevartoti tam tikrų blogųjų žodžių. Sukirskite delnais, paspauskite ranką, pasirašykite dokumentą, kad susitarimas įsigaliotų - laikytis tokio rimto sandorio vaikui bus įdomesnis žaidimas nei keiktis. Keikiasi juk daug kas, o tokiai įdomiai draugijai priklauso tikrai ne kiekvienas.

Sutarkite ir dėl slapto ženklo, kuriuo priminsite vienas kitam, kad keiktis negalima, jeigu koks netinkamas žodis ir išsprūs.

Jei norime būti laimingais ir tokiais padaryti savo vaikus ...

                        Išmokime bendradarbiauti.

 Tačiau tai neįvyks savaime –

To reikia mokyti ir mokytis.

 Tam reikia vidinės nuostatos bei suvokimo,

 kad kaita – tai kelionė, kurioje visada pasitaiko duobių.

                                                            (pgl. M. Fullan)

 

 

Pamąstymai tėvams...

 

 

 

Mes, tėvai, nuolat skubam, lekiam...

 

Svajojam apie laikus, kai mūsų vaikai užaugs...

 

O gal mes per tą skubėjimą ką nors prarandam?

 

Linkiu sau ir Jums, kad  ateityje nereiktų svajoti:

 

 "O  JEI AŠ GALĖČIAU IŠ NAUJO AUGINTI SAVO VAIKĄ..."

 

Pirmiau aš "pastatyčiau" jo savigarbą, o namą vėliau.

 

Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip.

 

Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau.

 

Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis.

 

Rūpinčiausi žinoti mažiau ir žinočiau daugiau rūpintis.

 

Dažniau apsikabinčiau ir skraidinčiau aitvarus.

 

Nevaidinčiau rimto, o rimčiau žaisčiau.

 

Daugiau po pievas lakstyčiau ir į žvaigždes žiūrėčiau.

 

Vaiką dažniau ant rankų paimčiau ir mažiau tampyčiau.

 

Šalia namų augantį ąžuolą dažniau pastebėčiau.

 

Rečiau būčiau nepalenkiamas ir daug dažniau pritarčiau.

 

Mažiau rodyčiau meilės jėgai, o daugiau meilės jėgą.

 

   Būkit su savo vaiku, vaikščiokit su juo, kai kiti aplink tave nuolatos skuba.
    Kalbėkit su savo vaiku, kai kiti ant savųjų vien tik šaukia.
    Klausykit savo vaiko, kai kiti apsimeta itin užsiėmę.
    Juokitės, žaiskit su savo vaiku, nors kitus tai erzina.
    Pagirkit savo vaiką, kai paprastai suaugusieji vaikuose mato vien    prasižengimus.
    Svajokit su savo vaiku, kai dauguma kitų tėvų pasidarę gan ciniški.
    Skaitykit savo vaikui, kai kiti teikia pirmenybę televizoriui.
   Melskitės su savo vaiku, kai dauguma tėvų jau yra praradę tikėjimą.
   Atsiprašykit savo vaiko, kai kiti tėvai apsimeta neklystantys.
   Drausminkit savo vaiką, kai kiti nesugeba vaikams nustatyti jokių apribojimų.
   Apkabinkit savo vaiką - supraskit ir įvertinkit apkabinimo galią.